Honkongas priklauso Kinijai, tačiau jis turi savo valdžią. Miesto autonomijai pamatus suteikė Kinijos prekybos kelių atidarymas su Didžiaja Britanija 1700-aisiais. Kinai britams pardavinėjo arbatą mainais į sidabrą. Tačiau nors britai ir išnaudojo sidabro atsargas, jie vis tiek norėjo arbatos. Britai atrado išeitį stumdami opiumo produkciją kinams mainais į sidabrą, už kurį toliau sėkmingai pirko arbatą. Tačiau Kinijai sužinojus šiuos kėslus, kilo 2 Opiumo karai, ko pasekoje 1898m. tarp Kinijos ir D. Britanijos pasirašyta taikos sutartis įpareigojanti Kiniją atiduoti Honkongą britams 99 metams.

1997m. Honkongas vėl atiteko Kinijai su sąlyga, kad 50m. miesto ekonominė sistema, kalbos ir spaudos laisvė nebus įtakojama Kinijos valdžios. Kinija stengėsi palaikyti Honkongą ekonomiškai laisvą, nes šis miestas kinams buvo svarbus verslo aspektais. 1993m. Honkongo BVP sudarė ¼ visos Kinijos BVP. Tačiau viskas pasikeitė, kai šalyje sparčiai išsivystė tokie miestai, kaip Šanchajus, Šenzenas, Pekinas ir kt. Kinija nustojo gerbti Honkongo autonomiją ir pradėjo stumti idėją, jog miesto gyventojai turėtų laikyti save kinais.

1997m., kai D. Britanija Honkonga grąžino Kinijai. Miestas, norėjęs laisvės, o ne būti Kinijos dalimi, liepos 1-ąją surengė eitynes. Demonstracija tapo tradicija ir nuo tada vyksta kiekvienais metais.

Šiandienos protestai – nėra pirmieji Honkonge. 2003m. norėta išleisti įstatymą, uždrausiantį užmegzti ryšius su kitomis valstybėmis, kurstyti demonstracijas ar kitaip pasisakyti prieš Kiniją. Iškilo pavojus prarasti žodžio ir kitas laisves, todėl baimė ir bendras nepasitenkinimas Honkongo vyriausybe sukėlė didesnes demonstracijas, nei įprastai. Organizatoriai tikėjosi sulaukti net 20’000 protestuotojų, tačiau susirinkusi minia siekė 500’000.

2004m. vyko protestas su 530’000 prieštaraujančiųjų prieš įstatymą, kuris neleistų Honkongui turėti tiesioginių rinkimų 2007-2008m. laikotarpyje į aukštas politines pozicijas.

2014m. Kinija vėl kišosi į Honkongo rinkimų sistemą. Rinkimų metu siūlytos Kinijai palankios reformos ir ši išrinko savo kandidatą į svarbią poziciją Honkonge. Proteste susirinko 500’000 civilių. Akcija vadinta “skėčių protestu”, nes jos dalyviai naudojo skėčius, apsiginti nuo pareigūnų mėtomų ašarinių dujų granatų.

2019m. Kinijos iniciatyva paskelbtas ekstradicijos įstatymas sukėlė dar vieną protestą. Šį kartą – didžiausią, su 2’000’000 prieštaraujančiųjų. Įstatymas suteiktų galimybę perduoti politinius kalinius Kinijon. Tokiu atveju ji pasinaudos šiuo įstatymu, kad savavališkai sulaikytų tokius, kurie nepritaria Kinijos vyriausybei ar pasisako už žmogaus teises. Carrie Lam, Honkongo vyriausioji vadovė, paskelbė, kad įstatymas bus neterminuotai sustabdytas. Bijodami, kad įstatymas visgi bus įvestas, civiliai surengė protestą, kad šis būtų anuliuotas apskritai.

Spalio 23d. – įstatymo pataisa atšaukta. Tačiau Kinijos valdžia atsisakė Honkongo prašymų išlaisvinti areštuotus protestuotojus ir nustoti smurtauti. Žiaurumas prieš civilius nesibaigia. Policijos kulkai pataikius į protestuotojos akį, moteris tampa simboliu, žmonės pradėjo nešioti akių raiščius. Sulaikytieji garsiai šaukia savo vardus ir minėdami, jog nenusižudys, nes žinoma, kad policija melagingai praneša apie nužudytų protestuotojų mirtį.

Policija apkaltinta, kad į minią ginklus kreipia horizontaliai, automobiliais važiuoja į žmonių minias, areštuoja be priežasties, kelia nesantaiką, smurtą įžeidinėjant protestuotojus.