Girdėjome aibę teorijų apie J.F.Kennedy prezidento nužudymą. Tad su turimais JAV paviešintais įrodymais apžvelkime JFK paskutinę dieną, labiausiai tikėtiną scenarijų, jo užsienio ir vidaus politiką, konfliktus su CŽV.
Prezidento rinkimai
Artėjant 1964m. rinkimams, prezidentas 1963m. lapkričio 22d. siekė sustiprinti savo įvaizdį respublikoniškame Dalase. Ten jis nebuvo itin mėgiamas, nes laikė naftos mokesčius nepalankius naftos firmoms, kurių minėtoje valstijoje gausu. Vizito metu, JFK su žmona Jackie, Teksaso gubernatoriumi John Connally bei jo žmona Nellie važiavo limuzinu. 12:30 limuzinas įvažiavo į Elm gatvę, kur jam teko pristabdyti išimant 120° posūkį. Tai sudarė puikias sąlygas Teksaso mokyklos knygų saugyklos pastate sėdinčiam Lee Harvey Oswald tiksliai nusitaikyti į prezidentą. 1-as šūvis nepasiekia automobilio. 2-as šūvis iš priekio pataiko prezidentui į gerklę. 3-ias šūvis pataiko JFK nugaron ir jis linksta į priekį. JFK pasilenkus, jis praleidžia 4-ąjį šūvį, kuris pataiko J.Connally į nugarą. 5-as šūvis nepataiko į automobilį ir kulka pataiko į šaligatvį prie tilto, o jos fragmentai sužeidžia ten einantį James Tague. 6-as šūvis iššaunamas iš priekio ir pataiko prezidentui į galvą priverčiantis ją krypti atgal ir į kairę. Su slaptų tarnybų agentais JFK nugabenamas į Parklando ligoninę, kur 13:00 paskelbiamas mirusiu. Žudiku laikytas L.H.Oswald po 2 dienų nušaunamas Jack Ruby, tiesioginės TV transliacijos metu.
Norint suprasti kas galėjo įvykdyti žmogžudystę, reikia suprasti kas buvo JFK administracijos priešai.
CŽV pertvarkymas
Tapus prezidentu, JFK teko tvarkytis su valstybės nekontroliuojama CŽV, kuri kurstydavo sukilimus, siekė nužudyti užsienio vadus. 1961m. Kiaulių įlankos invazija buvo absoliuti katastrofa, užnešusi gėdą prezidentui ir suteršusi JAV įvaizdį. Jos organizatorius – CŽV vadovas Allen Dulles. Po 2 d. CŽV nutaria nuversti Prancūzijos prezidentą C.D.Gaulle, kuris siekė Alžyrui atgauti nepriklausomybę. CŽV bijojo, kad nepriklausomas Alžyras pateks į komunistų rankas, suteikdamas SSRS bazę Afrikoje.
Užsienio politika
JFK kelis kart lankėsi Prancūzijoje suteikdamas paramą ir sukilimas žlugo. Po šių perversmų JFK buvo priverstas atleisti Dulles iš pareigų ir liepė nutraukti kolaboracinius ryšius su gangsteriais dėl tolimesnių operacijų ateityje. Carlos Marcello buvo vienas tų gangsterių ir jis buvo deportuotas atgal į Gvatemalą. 1962m. JFK atšaukė Pentagono organizuotą „Northwoods“ operaciją, kuria siekta apkaltinti Kubą teroristiniu išpuoliu ir atleido jos organizatorių, Pentagono karo vadą Lyman Lemnitzer. Prezidentas sužlugdė šių 2 aukšto rango asmenų karjeras juos atleisdamas, tad neabejotinai galėjo užsitraukti jų rūstybę.
1963m. JFK teigė, kad Izraelio gerovė priklauso nuo to, ar jo administracija galės lankytis branduolinėje Dimona elektrinėje. JAV bijojo, kad Izraelis įgys branduolinį pajėgumą, tad JFK administracija buvo vienintelė, bandžiusi tikrinti šalį dėl galimo branduolinio ginklo kūrimo. Balandžio 2d. JAV ambasadorius Walworth Barbour Izraelio MP Ben Gurion pateikė JAV prašymą vykdyti inspekciją Dimona elektrinėje kartą metuose 1964-1969m. laikotarpyje. 2 mėn. iki mirties prezidentas kontaktavo su Izraelio MP Ben Gurion, kad JAV mokslininkai gautų leidimą reguliariems vizitams elektrinėn. Tačiau leidimą suteikė naujas MP Levi Eshkol. Komunikacija laiškais tarp šalių buvo įnirtinga, nes Izraelis JFK reikalavimą tikrinti elektrinę priskyrė ultimatumui. Praėjus keliems metams po I-osios inspekcijos, Izraeliui teko pripažinti, kad šis melavo dėl reaktoriaus veiklos pradžios, kuri, kaip ir manė JFK, buvo 1963m. viduryje.
Santykiai su SSRS
1961m. Kiaulių įlankos fiasko, JFK apkvailino ne tik prieš JAV, bet ir prieš SSRS. Šalies premjeras N.Chruščiovas pastebėjęs JAV agresiją prieš komunistinę Kubos valdžią, prezidentui išsiuntė laišką, kuriuo išreiškė susirūpinimą. JFK atsakas, jog invazijos tikslas buvo „palaikyti 100’000 kubiečių pasipriešinti F.Castro režimui“ įžiebė kontroversiją. 1961m. birželio 4d. lyderiai susitiko Vienoje, kad atsakytų į neraminančius Vietnamo, Berlyno klausimus. Chruščiovas sutiko, kad „neutralus ir nepriklausomas Laosas, kurį pasirinko patys gyventojai“ bus naudingas tiek JAV, tiek SSRS. Nors vadovai nesudarė jokio oficialaus susitarimo, jie sutarė dėl Laoso ateities – ugnies nutraukimo ir galutinio neutralizavimo. SSRS lyderis pasipiktino JFK amžiaus ir patirties stoka. Jis padarė klaidą pripažindamas, kad JAV nesipriešins sienos statybai, kuri „išdygo“ rugpjūčio 13d. 1961m. New York Times reporteriui J.Reston JFK sakė „tai buvo blogiausias dalykas mano gyvenime, jis mane pašiepė“.
JFK noras gyventi taikiai privertė jį atrodyti kaip prielipą, kuris visur kiša nosį. SSRS lyderiui JFK minimų idėjų realistiškumas priešinosi su jo menka patirtimi. Todėl prieš SSRS jis atrodė kaip nekompetentingas prezidentas.
Numanomo žudiko istorija
Prezidento žudiku laikomas, 1939m. gimęs, Lee Harvey Oswald vaikystėje buvo laikytas temperamentingu atsiskyrėliu. Dar einant į 7 klasę Lee psichiatro buvo apibūdintas turįs asmenybės sutrikimo ir agresyvumo požymių. Be tėvo su įbroliais augęs Lee yra smogęs savo mamai ir peiliu grasinęs įbrolio John žmonai. Būdamas 15-os šis pradėjo domėtis socialistinėmis idėjomis ir laikė save marksistu. 1956m., sulaukus 17-os Lee, sekęs brolio Robert pavyzdžiu įstojo, į armiją kur net 3 kart buvo baustas už nederamą elgesį (netyčinis šūvis ir seržanto sumušimas). Tarnaudamas jis pradėjo mokytis rusų k. ir savo bendražygiams nesiliovė skleidęs socialistinių idėjų.
1959m. armiją palikęs Lee iškeliavo į SSRS, kur tikėjosi rasti prieglobstį, bet jam atvykus, niekas nenorėjo suteikti sovietų pilietybės. Dieną, kai baigė galioti jo viza Lee persipjovė riešus ir bandė nusižudyti, bet buvo surastas jį išlydėti iš SSRS turėjusio asmens. Išsigydęs šis grįžo į JAV ambasadą Maskvoje kur reikalavo pilietybės teigdamas, kad mainais galėtų suteikti informacijos apie JAV armiją. Lee buvo išsiųstas gyventi, dirbti į Minską, kurį paliko 1962m., kai susituokus su žmona Marina jiedu grįžo į JAV.
Lee Harvey Oswald persekiojimai
Grįžę į JAV jie gyveno Dalase su Lee mama ir broliu, bet buvo sekami CŽV ir FTB. Aplinkui jų namą gyvenantys, po Rusijos revoliucijos emigravę antikomunistiniai rusai, Lee laikė grubiu, arogantišku. Su vienu jų Lee susidraugavo-naftos geologu George de Mohrenschildt, kuris teigė, jog Lee puikiai kalba rusiškai. 1963 m. balandžio 10d. Lee bandė nušauti antikomunistinį JAV generolą E.Walker, tik po JFK nužudymo buvo išsiaiškinta, jog tai padarė jis. Vėliau jis prisijungė prie F.Castro palaikančios grupės ir skatino amerikiečius palaikyti jo valdžią. Mįslingiausiu laikomas jo vizitas Meksikoje 1963m. rugsėjo 27d., kur manoma, kad Lee planavo skubų pabėgimą iš JAV į SSRS per Kubą po JFK nužudymo. Keista tai, kad jam vizos nenorėjo duoti dėl to, jog vizito metu jis vos prakalbėjo rusiškai.
Nušovęs JFK Lee iš įvykio vietos bėgant nušauna pareigūną J.D.Tippit ir jis suimamas kino teatre. Lee nespėjus pateikti parodymų, už 2d. gabenant į Dalaso apskrities kalėjimą, jį nušauna J.Ruby.
Warren komisijos įkūrimas
Savaitę po žmogžudystės, 1963m. lapkričio 29d. naujasis prezidentas Lyndon B.Johnson įkūrė Warren komisiją J.F.Kennedy mirčiai ištirti. 9 mėn. trukusio tyrimo metu apibendrinta, jog Lee H.Oswald, iššovęs 3 kulkas iš knygų saugyklos 6-ojo aukšto, dirbo vienas.
Apžvelkime komisijos išvadas, prasilenkiančias su realybe:
1. PRASTAS ŠAULYS – komisijos parodymais teigta, kad Lee H.Oswald iššovė 3 kulkas per 4.8 – 5.6 sek. Kartu su Lee jūrų pėstininkų korpuse tarnavę kariškiai teigė, kad jis buvo prastas šaulys, tą rodė ir jo blogi rezultatai. Tarp 2 ir 3 šūvio buvo neužtektinai laiko užtaisyti pigų Carcano šautuvą ir tai išduoda, kad įvykyje buvo ne vienas šaulys.
2. SUKLASTOTI LIUDININKŲ PARODYMAI – komisijos parodymuose liudininkų pasisakymai buvo pakeisti arba nedokumentuoti. Komisija “kabinosi” už įkalčių, įrodančių 1 šaulio teoriją ir nekreipė dėmesio į liudininkus, mačiusius iš kalvos sklindančius dūmus, kur stovėjo A.Zapruder. Iš 600 liudininkų oficialiai apklausti buvo tik 200. Vienas jų – Lee Bowers teigė matęs keletą įtartinų asmenų prie tvorelės, ant kalvos, kurioje manoma, kad stovėjo kitas šaulys.
3. KŪNO TRANSPORTAVIMAS IR SKRODIMAS – JFK mirus, jo kūnas įdėtas į prabangų karstą ir nuskraidintas į Vašingtono karinio jūrų laivyno ligoninę. Išėmus karstą iš lėktuvo pastebėta, kad kūnas perdėtas į pigų karstą, panašų į tokį, kokius Vietnamo kare naudojo JAV. Gydytojai taip pat pamatė, kad kaukolėje nebuvo smegenų: į jos vidų buvo galima įkišti kumštį. Atliekant skrodimą darėsi akivaizdu, kad į JFK šauta iš priekio, tai priešinosi su Warren komisijos teigimu dėl 1 šaulio, šovusio iš nugaros. Kulkos skylė gerklėje imponavo įeinančiąją žaizdą, o skylė nugarinėje galvos pusėje – kulkos išėjimo žaizdą.
4. LEE H. OSWALD MATĘ LIUDININKAI – liudininkai knygų saugykloje Lee matė 2 aukšte nuaidėjus paskutiniam šūviui (šauta buvo iš 6 aukšto).
5. PARAFINO TESTAS, GINKLAS – parafino testas parodė parako žymes tik ant rankų (tai įrodo, jog Lee nušovė policininką Tippit pistoletu). Šaunant iš tokio ginklo parako turėtų būti ir ant skruostų. Ištyrus 6 aukšte rastą ginklą paaiškėjo, kad juo negalėjo būti šauta dėl: prastos gaiduko tempimo ir optikos būklės.
JAV po prezidento JFK mirties
Krentantis prezidento skalpo vaizdinys sukėlė paniką ir išgąstį. 99min. po tragedijos, gabenant JFK kūną į Vašingtoną, Lyndon B.Johnson davė JAV prezidento priesaiką, kad valstybė nesustotų funkcionavusi. LBJ politika atgaivino šalį po tragiško įvykio. 1968m. jis įgyvendino JFK siūlytą civilinių teisių aktą, pabaigiantį rasinę segregaciją. 1964-ųjų „karas su skurdu“ sumažino skurdo lygį nuo 22% iki 13%, suteikė galimybę įgyti išsilavinimą vargingajai visuomenės daliai. 1965m. balsavimo aktas uždraudė rasinę diskriminaciją balsavimo atžvilgiu ir afroamerikiečiams leido rinkti valdžią. Apart šių laimėjimų LBJ prarado žavesį eskaluodamas karą Vietname. Iki atsistatydinimo 1969m., į Vietnamą 1963m. buvo išsiųsti 16’752 kariai. 1969m. – virš 500’000.
Civilinių teisių judėjimo aktyvistai ir jį palaikantys politiniai lyderiai kėlė grėsmę nusistovėjusiai tvarkai. Martin Luther King Jr., Malcolm X, Medgar Evers, Robert F.Kennedy – visi jie ir daugelis kitų norėjo vesti JAV vardan gerovės, tačiau buvo nužudyti dėl politinių įsitikinimų. Vietnamo kare žmogiškumo stokojantys įvykiai pradėjo pasiekti visuomenę, kuri pradėjo organizuoti aibę protestų prieš šį konfliktą. 60-ųjų laikotarpis buvo perversmų, sukilimų ir įtarimų prieš valdžią laikotarpis. Pasaulis lig šiol nėra tobulas, tačiau demokrato J.F.Kennedy idėjos segreguotoje JAV pamatė dienos šviesą. Ir nors tobulo pasaulio scenarijus neįmanomas, JFK norai vardan civilinių teisių ir didžių pasiekimų, kaip kelionė į kosmosą, įsigaliojo po jo mirties.
Kodėl apie šį įvykį vis dar kalbama? JAV žmonės niekada nebuvo įtikinti, kad toks nepasisekęs asmuo kaip Lee H. Oswald galėtų iš valdžios brutaliu būdu pašalinti tokį įkvepiantį visuomenės veikėją kaip JFK. Jie tiki sąmokslo teorijomis, kad suteiktų prasmę šiam beprasmiui poelgiui, apie kurį valdžia delsia paskelbti naudingos informacijos. Nors didžioji dalis asmenų, susijusių su prezidento nužudymu yra mirę, tiesos atskleidimas veikiausiai keltų grėsmę tarptautiniams santykiams su tokiomis šalimis kaip Rusija.