Karo pradžioje, sąjungininkai netikėjo, darbo stovyklų egzistavimu. Kad pasaulis pamatytų kas vyko už spygliuotos vielos, reikėjo žmogaus, kuris nuodugniai papasakotų kaip viskas atrodė.

Prasidėjus Lenkijos invazijai, padariniai tragiški: lenkai, palyginti su praeito amžiaus ulonais, žūva tūkstančiais bandydami priešintis vokiečiams. Witold Pilecki, pasipriešinimo nacistinei Vokietijai vadas, prisideda prie slaptos lenkų armijos įkūrimo. Vėliau jis patampa ir kitų pasipriešinimo pajėgų dalimi – Armia Krajowa. Jos nariai pradėjo girdėti gandus apie tariamas koncentracijos stovyklas. Suklastojęs dokumentus, Witold Pilecki, siekdamas sąjungininkams nutekinti vertingos informacijos, 1940 m. rugsėjo 19d. savanoriškai išlydimas Vermachto kariuomenės į Aušvicą. Šis net neturėjo žalio supratimo ar Aušvicas egzistavo, tad šis nežinojo ko tikėtis.

Būdamas stovykloje, kartu su kaliniais, iš kontrabandinių detalių, per 7 mėn. pasigamino radijo prietaisą ir tekino informaciją, kuri buvo perduodama Lenkijos pasipriešinimo jėgoms, o vėliau – D.Britanijai. Pilecki tikėjosi, kad išgirdę pranešimą sąjungininkai išlaisvins Aušvico kalinius. Įtarus įskundimą, kalinių grupelė išrinko radijo stotelę. 1943-04-26 naktį, Pilecki budėjimo pamainos metu, kartu su 2 kolegomis nukauna prižiūrėtoją ir pabėga iš stovyklos.

Iš stovyklos pabėgęs Witold nusivylė, kad jo pagalbos prašymas išsilaisvinant iš Aušvico buvo bevertis. Lenkijoje šis toliau prisidėjo prie pasipriešinimo kovų. 1944 m. jis sučiumpamas nacių ir karo pabaigos sulaukia būdamas karo belaisviu. 1945 m. sąjungininkų pagalba jis išlaisvinamas ir pašaukiamas generolo Władysław Anders dirbti Lenkijos žvalgybai ir pradeda rašyti tyrimą apie Aušvicą. Pilecki 1947 m. susekamas Lenkijos viešo saugumo ministerijos. Apkaltintas dokumentų klastojimu, nelegaliu sienos peržengimu, iki 1948 m. mirties nuosprendžio yra žiauriai kankinamas. W.Pilecki buvo asmuo, kuriam rūpėjo kiekviena gyvybė.

„Jo vardas atspindi tragišką milijonų likimą, kurį vakarai pamiršo. Tik tas, kuris patirs jo likimą supras, koks iš tikro buvo II p.k. Europoje“ – Norman Davies.