“Prie ruso buvo geriau…“. Įpykstu iki kaulų čiulpų išgirdęs šią frazę. Kai sovietmečiu tau suteikiamas patenkinamas butukas ir maža sodybėlė, tai kurgi nebus gerai prie ruso? O kad nuolat vyrauja, smegenų masę plaunanti, propaganda, tai greičiausiai niekas negalvojo, nes savo sodybėlėje ramiai kūrė židinį.

1941 m., Barbarosos plano metu, Hitleris pradeda invaziją į Rusiją, kuri patiria skaudžių nuostolių – ši praranda didelę dalį savo armijos bei žudomi, apvogiami bei prievartaujami nekalti civiliai. Tačiau karui atsisukus į Rusijos pusę, SSRS pastebėjo galimybę atkeršyti naciams. 1945m. balandį, paskutinės kovos metu, visoms pajėgoms buvo įsakyta atakuoti Berlyną. Tokioje mėsmalėje, tarp šitiek sprogmenų, Raudonoji armija netyčia pražudė ir dalį savo kariuomenės, manydama, jog šaudė į priešą.

1945 m. gegužės 2-ąją, Berlyno gyventojams virš galvų kas sekundę zvimbia bombonešiai ir po kojomis mėtosi sugriuvusių namų liekanos. Būtent tą dieną sovietai miestą nugriauna iki tokio lygio, kad ten jau galima sėti bulves. Miesto užėmimo metu rusai vokiečiams atsakė tuo pačiu: šie pradėjo vogti daiktus bei prievartauti niekuo dėtas vokietes.

Jūs sakysit, kad tai Photoshop‘as, bet Photoshop‘o tais laikais dar nebuvo. Užėmus Vokietijos sostinę, buvo ruošiamasi iškilmingai kelti sovietų vėliavą. Nuotraukos autorius Yevgeny Khaldei padarė net 36 variantus atvaizdo, kurį dabar matote (1 nuotr. – originali, 2 – padirbta). Tačiau nuotraukose aiškiai matėsi kariškis, segintis 2 vogtus laikrodžius. Tai nebuvo vaizdas, kurį tuometinė SSRS būtų norėjusi parodyti tiek savo piliečiams, tiek pasauliui, tad nuotraukos autoriui buvo įsakyta ištrinti vogtus daiktus iš nuotraukos.

Kad ir koks tai būtų stiprus pergalės simbolis, po nuotrauka slepiasi nehumaniškas kariuomenės elgesys bei keršto troškimas. Nuolatinis melas bei šalies heroizmas buvo tai, ką SSRS leido matyti tuometiniui pasauliui.