Nereikia būti labai senu, kad prisimintum lito laikus. Na bet reiktų būti pakankamai senu, kad prisimintum Lietuvos valdžios kalbas apie nacionalinės valiutos įvedimą, krentant okupacinės Vokietijos markių vertei 1919m. Vos tik atsiradus auksinams (ostmarkės), I-uosius eskizus litams pateikė to meto dailininkas Antanas Žmuidzinavičius.

1920m. liepos 12d. pasirašius taikos sutartį tarp Lietuvos ir Rusijos, agresorė, nukentėjusiai Lietuvai, įteikė 3mln. aukso rublių kompensaciją už patirtą žalą nepriklausomybės kovų metu. Gudručiai lietuviai pinigus išlydė į aukso luitus, užtikrindami būsimos valiutos vertės stabilumą.

1922m. spalio 2d. išleisti, Berlyne spausdinti, I-ieji litai. Tačiau pastarieji buvo spausdinami vėluojančio, paskutinės sekundės studento, stiliumi. Jie neturėjo serijinių nr.,vandens ženklų, tad dauguma juos padirbinėjo. Kokybiškiausiai spausdinimo darbą atliko Anglijos spaustuvė, su kuria Lietuva bendradarbiavo nuo 1925m., kai buvo nuspręsta kalti litų monetas. Birmingeme buvo kalamos bronzinės, o Londone – sidarbinės monetos.

Lietuvai džiaugtis nuosava valiuta neteko ilgai. 1939m. naciams reikalaujant Klaipėdos krašto, okupacijos dieną iš rinkos regione išstumtas litas, pakeičiamas reichsmarke. 1941m. SSRS okupavus Lietuvą, litus sudeginus Lietuvos Banko krosnyse, įvedamas kursas 1LTL = 0.9RUB. Nors tikroji lito vertė buvo 3-5RUB. Iš tokio kurso itin pasipelnė SSRS valdžia. Visi Lietuvos pinigai užsienio bankuose buvo anuliuojami, nes tokia valstybė nebeegzistavo. Mūsų šansai turėti savo valiutą buvo tokie, kaip žuvį išmokyti vaikščioti.

Ir tik 1989m. sklandant kalboms apie nepriklausomybę, vėl pradėtos diskusijos dėl lito įvedimo. Net jei ir nebūtų pavykę jo sugrąžinti, šis būtų cirkuliavęs kartu su rubliu. 1991m. tapus laisva, Lietuva bijojo skubiai įvesti litą, kad jo nepaveiktų infliacija. Todėl talonų sistemos pagalba litas įvestas 1993m. ir gyvuoja iki 2015m. kol, po kelių bandymų, įvedamas euras.