Nuo vergovės uždraudimo praėjus pora šimtmečių, didžioji dalis baltųjų vis dar nenori atsisakyti afroamerikiečius žeidžiančių švenčių grįsdami, kad tai yra tradicijos. Šiandien – apie “blackface” pasirodymus bei jų palikimą šiandien.
Blackface – XIXa. iškilę karikatūriniai spektakliai (minstreliai), kurių metu aktoriai grimuodavosi juodaodžių veido ir kūno bruožais siekiant pašiepti jų rasę.
Nors tiksliai nežinoma iš kur kilo blackface, manoma, kad JAV jie buvo išpopuliarinti į šalį atvykusių Europos imigrantų. Pasirodymai tapo ypač rasistiški, kai Niujorko aktorius Thomas Dartmouth Rice, pamatęs JAV pietuose dirbančius vergus, sukūrė „Jim Crow“ personažą. Šokantis ir rasistines dainas pleškinantis, juodaodžiu išsipiešęs baltaodis greitai tapo JAV pramogų pasaulio etalonu. Archetipu tapusio “Jim Crow” personažu netgi buvo remtasi įvedant segregacinius įstatymus prieš juodaodžius 1890m., nes baltieji bijojo, jog šie atims iš jų darbo vietas.
Kodėl šis minstrelis yra ne tik žeidžiantis, bet ir nehumaniškas? Pamirškite afroamerikiečius, tebūnie 2 žmonių grupės: dauguma ir mažuma. Per amžius dauguma mažumai draudė įgyti išsilavinimą, jie nemokėjo kalbėti, skaityti ar rašyti dėl ko jie nebeturėjo savo istorijos, nes nemokėjo jos interpretuoti. Su mažuma nebuvo nieko blogo, išskyrus tai, kad jie tapo neišmanėliais, kuriuos dauguma žemino. Tai nereiškia, kad mažumos tarpe nebuvo protingųjų, tai reiškia, kad mažumai neliko nieko daugiau kaip tik kovoti su dauguma dėl išgyvenimo.
Blackface savo žavesį prarado įsibėgėjant judėjimui už civilines teises 1954-1968 m. Tačiau europiečių tradicijose stereotipai apie juodaodžius išlikę iki šių dienų: Olandijoje vyrauja kitokia Kalėdų versija nei Lietuvoje. Ten Kalėdų senelis turi padėjėjus – Zwarte Piet – kadaise buvusius vergais. Persirengėlių teigimu, juodi dažai – ne odos spalva, o kamino suodžiai, nors perdėtai išpieštos rausvos lūpos, garbanoti plaukai – aiškus juodaodžių šaržas. Daugelis atsisako šių tradicijų teigdami, kad jos rasistiškos, tačiau kai kuriems tai yra dalis vaikystės, kurią norėtų perleisti ateities kartoms.