DIDŽIOJI GATVĖ

galerija

Share on facebook
Share on linkedin
Share on reddit
Share on facebook
Share on linkedin
Share on reddit

ROTUŠĖS AIKŠTĖS istorija

KAS PASKATINO ROTUŠĖS STATYBĄ?

1387 m. krikščionybės įvedimo LDK proga Jogaila Vilniui suteikė Magdeburgo teisę – miesto savivaldos teisę. Pastarosios teisės suteikimas atleisdavo miestus nuo valstietiškų prievolių, formuodavosi miestų aristokratija. Sudarius miesto valdžią, atsirado poreikis turėti administracinams reikalams tvarkyti skirtą pastatą – Vilniaus Rotušę.

Nėra tiksliai žinoma kada buvo pastatya Vilniaus Rotušė. Pasak istorikų, Vilniaus Rotušė, seniausiuose šaltiniuose minima jau 1432 m., stovėjo toje pačioje vietoje kaip ir stovi šiandien. Tai liudija rūsyje, rytų pusėje esanti patalpa, priskiriama Jogailos valdymo laikams, statyta naudojant gotišką mūrą. 

Pastate buvo įrengti posėdžių kambariai, teismo salės, pirklių bendruomenės kambarys, iždinė, raštinė, archyvas, patalpos saiko matams, gūdų atsargoms, ginklų sandėliui, rūsiuose – kalėjimas. Rotušė stovėjo prie centrinės miesto turgavietės, todėl jos pastatas buvo apstatytas krautuvėlėmis. Taip pat Rotušės nuosavybėje buvo ir plakimų stulpas bei kartuvės. 

ANKSTESNĖ PASTATO IŠVAIZDA

Nors po šiai dienai Rotušės architektūra yra klasicistinio stiliaus, primenančio Katedros pastatą, anksčiau ji atrodė visai kitaip. F. Hogenbergo Vilniaus plane Rotušė pavaizduota, kaip pailgas dviejų aukštų pastatas, iš šiaurės pusės apsuptas eilės mūrinių parduotuvių. Iš vakarų pusės Rotušė turėjo pailgą vieno aukšto priestatą. Gilumoje pietinėje pusėje matyti neaiškių formų dviejų aukštų pastatas su kupolu, o už jo daugiabriaunis bokštas su aukšta smaile.

Pagal 1630 m. dokumentus Rotušę sudarė keli namai, pasagos forma supę uždarą kiemą. Pagrindiniai pastatai buvo trijų aukštų. Prie vartų stovėjo kalėjimo pastatas, kitas kalėjimas buvo pagrindinio pastato rūsyje. Kieme buvo šulinys.

Pats seniausias Rotušės vaizdas
Pats seniausias Rotušės vaizdas (autorius: Marcelli Januszkiewicz)

PASTOVI ROTUŠĖS REKONSTRUKCIJA

Rotušę dažnai tekdavo remontuoti dėl įvairiausių karų, gaisrų bei kitų katastrofų. 1749 metais po gaisro buvo sunaikintas rotušės bokštas. Atstatymo darbams vadovavo architektas Jonas Kristupas Glaubicas. Jo pastangomis buvo rekonstruotas bokštas kartu su ten buvusiu laikrodžiu, varpine ir vėtrunge. Deja, po 10 metų buvo pastebėta, kad bokštas pradeda svirti, taigi remonto darbams buvo paskirtas vadovauti vienas iš garsiausių Lietuvos architektų – Laurynas Gucevičius taip pat vadovavęs ir Vilniaus katedros rekonstrukcijai.

Anksčiau buvusi barokinio stiliaus, rotušė tapo vienu iš geriausių brandžiojo klasicizmo pavyzdžių Lietuvoje. Norint išspręsti dėl bokšto kylančias problemas, buvo nuspręsta jo atsisakyti. Gaila, tačiau pats autorius – Laurynas Gucevičius, nesulaukė savo projekto pabaigos – rotušės rekonstrukcija buvo baigta jau po jo mirties.

1811 m. panaikinus Vilniaus savivaldą Rotušėje veikė „Mažasis“ teatras, nes pastate esanti salė pasižymėjo nuostabia akustika. Joje dažnai vykdavo koncertai, o nuo 1845 m.– nuolatinis miesto teatras, kur buvo rodomi pirmieji operos pastatymai Vilniuje. Teatro reikmėms vidaus patalpos dažnai būdavo perdirbamos. Vykdant pritaikymo darbus buvo sunaikinti židiniai, dekoratyviniai tapybos darbai, kiti architektūros bei dekoro elementai.

Teatras Rotušėje veikė iki 1925 m., kai Rotušė buvo apleista ir ėmė nykti. 1933-1938 m. atlikta kapitalinė rekonstrukcija pagal architekto Stepono Narembskio projektą. Rekonstrukcijos metu buvo numatyta restauruoti ir atkurti freskas, tačiau šie darbai nebuvo įvykdyti kilus karui.

VILNIAUS ROTUŠĖ ŠIANDIEN

Rotušė šiandien – sostinės politinį ir visuomeninį gyvenimą reprezentuojanti įstaiga, kurioje vyksta aktyvi tarptautinė, kultūrinė ir bendruomeninė veikla. Nuo Rotušės portiko į vilniečius kreipėsi Lietuvoje viešėję garbingi svečiai – JAV prezidentas Gorge‘as W. Bushas (2002) ir Didžiosios Britanijos karalienė Elzbieta II (2006).

Gražiausia Rotušės dalis – galingas šešių dorėninių kolonų portikas su trikampiu frontonu. Viduje išlikusios keturios salės, taip pat gotikiniai rūsiai. Pietinėje pastato pusėje – įėjimas į restoraną, kurio interjere yra freskos, menančios L. Gucevičiaus laikus.

1.  Vilniaus rotušė. (2020). Informacija paimta Gruodžio 22d. 2020, iš https://www.vle.lt/straipsnis/vilniaus-rotuse/

2. Vilniaus rotušė. (2020). Informacija paimta Gruodžio 22d. 2020, iš http://www.tpl.lt/vilniaus-rotuse/

3. Vilniaus Rotušės istorijos tyrimai. (2020). Informacija paimta Gruodžio 22d. 2020, iš http://www.kulturospaveldas.lt/vilniaus-rotuses-iistoriniai-tyrimai.html

4. Vilniaus rotušė | Go Vilnius. (2020). Informacija paimta Gruodžio 22d. 2020, iš https://www.govilnius.lt/aplankykite/lankytinos-vietos/vilniaus-rotuse

5. Istorija | Vilniaus rotušė. (2020). Informacija paimta Gruodžio 22d. 2020, iš https://www.vilniausrotuse.lt/lt/apie-istorija

error: