AUŠROS VARTŲ GATVĖ

Share on facebook
Share on linkedin
Share on reddit
Share on facebook
Share on linkedin
Share on reddit

AUŠROS VARTŲ istorija

GYNYBINĖS SIENOS STATYBA

Aušros vartai – vieninteliai išlikę Vilniaus gynybinės sienos vartai. Žinant kad Lietuvos žemes puldinėjo totoriai, o santykiai su Rusija darėsi vis prastesni, LDK kunigaikštis Aleksandras 1503 m. Vilniaus gyventojams suteikė  privilegiją apjuosti miestą gynybine siena, kuri saugotų nuo totorių atakų. Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai Senajam buvo pavesta sužymėti sienos ir vartų ribas. 1522 m. statyba buvo baigta, įrengti 9 vartai. Vieni iš jų – Aušros vartai. Iki XVI a. pabaigos vartai buvo vadinti Krėvos, Medininkų vardais, nes pro juos ėjo kelias į Krėvos ir Medininkų pilis.

GAILESTINGUMO PAVEIKSLAS

Koplyčia Gailestingumo Motinos paveikslą gavo savo nuosavybėn ne iš karto. Iš pradžių Švč. Mergelės Marijos atvaizdas kabojo nedidelėje vidinėje vartų pusės nišoje. Jis neturėjo sau tinkamos koplyčios, puošmenų, kurie buvo įprasti stebuklingiems paveikslams. Taip buvo iki 1626 metų, kol į Vilnių atsikėlė basieji karmelitai. Jiems buvo suteiktas sklypas prie Aušros vartų vienuolynui ir bažnyčiai statytis.

Bažnyčią karmelitai pašventino tik 1654 m. Nuo pat įsikūrimo karmelitai rūpinosi miesto vartuose kabančiu paveikslu. Vienuoliai prie jo rengė pamaldas, taip skatindami ir miestiečių maldingumą. 1668 m. miesto valdžia pavedė karmelitams globoti Dievo Motinos atvaizdą, o 1671 m. paveikslui saugoti pastatyta medinė koplyčia.

ŠVEDAI UŽIMA VILNIŲ

1702 m. Vilnių užėmus švedams, uždrausta viešai garbinti paveikslą, o užėmimo metu nukentėjo Dievo Motinos atvaizdas – jį perskrodė kulka. 1711 m. sudegus medinei, 1712-1715 m. buvo pastatyta mūrinė, mūsų laikus pasiekusi, 1829 m. įgavusi vėlyvojo klasicizmo stilių koplyčia.

Ji buvo statoma taip, kad tikintieji galėtų melstis prie paveikslo gatvėje, nes į koplyčią buvo patenkama iš vienuolyno sodo. 1828-1829 m. remonto metu šoniniai langai padidinti iki grindų. 1785 m. gatvėje buvo uždrausta prekiauti pamaldų Aušros Vartuose metu. Iš visų praeivių, nesvarbu, kokios jie tikybos, reikalauta nuo vartų iki Pociejų koplyčios eiti nepridengta galva.

VARTŲ NUGRIOVIMAS

1800–1805 m. pagrindiniai miesto įtvirtinimai buvo nugriauti. Išliko tik Aušros vartai. 1829 m. prie Aušros vartų iš miesto pusės pristatytas priestatas ir jame įrengta koplyčia. Perstatymas atliktas vėlyvojo klasicizmo stiliumi, paliekant iš priemiesčio pusės šaudomąsias angas ir kitas karinio-gynybinio bokšto žymes. 1830–1840 m. greta koplyčios kairėje pusėje pastatyta erdvi galerija. Nuo 1844 m., uždarius karmelitų vienuolyną, Šv. Teresės bažnyčia su Aušros vartų koplyčia atiteko Vilniaus vyskupui ir buvo paversta parapijos bažnyčia. Paskutinis pagrindinis koplyčios remontas buvo atliktas 1927 metais Lenkijos valdžios ir vyskupijos rūpesčiu.

2002 m. vartų ir koplyčios pastatas buvo rūpestingai restauruotas, atidengtos XIX a. uždažytos dekoro detalės.

VARTŲ PAVADINIMO KILMĖ

Gali būti, kad dabartinis pavadinimas yra kilęs nuo Aštriųjų vartų. Mat jie stovi miesto pakraštyje, kuris anuomet vadintas Aštriuoju. Kita vardo kilmės versija teigia, kad vartai yra Rytų pusėje, kur brėkšta Aušra. Be to, ir Mergelė Marija būdavo vadinama Aušros žvaigžde. Pasak kitos versijos manoma, kad Medininkų vartai buvo naujai pervadinti dėl gotikos stiliui būdingų aštrių elementų: iš pradžių juos imta vadinti Aštriais vartais, o vėliau – Aušros vartais. 

1.  “Aušros vartai”Jurginis, J. Vilnius: Mintis, 1987, p. 3–37.

2.”Lietuvos architektūros istorija”. T. 1: Nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio. Vilnius: Mokslas, 1987, p. 215–218.

3. Aušros Vartų Švč. Marijos Gailestingumo Motinos paveikslas / sud. A. Širmulis Vilnius 1997; M. Kałamajska-Saeed Ostra Brama w Wilnie Warszawa 1990.

error: