Tikrai ne vienas Jūsų esat ką nors bandę pasiekti “per pažįstamus”. Veikiausiai jau yra tokių, kurie “nusiplovė” iš dabartinio šauktinių sąrašo pažįstamo dėka. Dažniausiai taip elgiamės siekdami naudos sau, siekdami sutaupyti apeinant sistemą.

Nors SSRS iširus jau 29-tus metus, daugeliui šios santvarkos ypatumai yra įsišakniję ir perduodami kitiems lig šiol. Vienas jų – blatas. Tai yra reiškinys, kai nėra prekių (pasiūlos), bet yra pinigų. Šio reiškinio pamatu buvo laikomas prekių deficitas.

“Kormlenija” (rus. – “maitinimas”) fenomenas padėjo valstybės tarnautojams gauti atlyginimą iš civilių. Šiai dienai tai būtų kyšininkavimas, tačiau viduramžiais, besiformuojant Rusijai, XIV-XVa. tai buvo normalu. Šiuo laikotarpiu valstybės paslaugos nebuvo matomos, kaip valstybės finansuojamas veiksmas, todėl tarnautojai beveik negaudavo atlyginimų, jiems turėjo „sumesti“ žmonės, kuriems reikėjo tam tikrų paslaugų. Šiems asmenims buvo suteikta teisė gauti 3 rūšių pajamas iš visuomenės: dovanos išreiškiančios pagarbą; mokesčiai už arklių registraciją, rinkliavas parduotuvėse; metinis namų ūkio išlaikymo finansavimas (pagal ūkio vertę). Kormlenija tapo valdininkų pagr. atlyginimu.

Nors Rusija negailėjo kyšininkų, papirkinėjimo kultūra galų gale vis tiek įsitvirtino. Petras I-asis miriop už korupciją pasiuntė Sibiro gubernatorių ir paties savo valdininką. Blatas įsišaknijo, kai SSRS planinė ekonomika nepatenkino gyventojų poreikių ir dėl to nuolat trūko geresnio maisto, drabužių, baldų, automobilių. Visuomenei pučiami penkmečio planai nebuvo vykdomi, tad popieriuje nurodytą sumą teko dangstyti. Išaugęs 8 dešimtmečio vartotojiškumas sukūrė poreikį „eiti per pažįstamus“ norint gražiau apsirengti ar skaniau pavalgyti. Geros kokybės maistas iš virtuvės iškeliaudavo pro užpakalines duris, o nepažinojus degtinės fabriko direktoriaus, vestuvės galėdavo net ir neįvykti.

Blatas ir juodoji rinka buvo taip įsišaknijusi, kad buvo manyta, jog sovietinė sistema ilgai išsilaikė dėl to, kad buvo gausybė būdų ją apeiti. Taigi, tarp blato ir noro gyventi geriau egzistuoja koreliacija ir nors SSRS – žlugus, šis žalingas įprotis eiti per pažįstamus matomas lig šiol.