1940 m. A.Hitlerio operacija “Jūrų liūtas” pradedant invaziją į Didžiąją Britaniją atrodė kurioziškai. Tačiau ar naciai iš tikrųjų turėjo potencialo vykdyti tokį planą?
Operacija “Jūrų liūtas” buvo beviltiškas ir nerealistiškas nacių planas užimti Britaniją. 1940-06-02 Hitleriui ant kelių parklupdžius Prancūziją norėjosi vis daugiau teritorijos. Per audringąjį, britų patruliuojamą Lamanšo sąsiaurį jis tikėjosi perkelti kariškius į pietų Angliją, kad šie įrengtų sunkiąją artileriją ir apsuptų Londoną. Liūdnu prancūzų likimu šis vylėsi priversti britus pasiduoti, kad galėtų ramiai atakuoti, karui besiruošiančią, SSRS. Pačiu planu netikėjo ne tik A.Hitlerio pavaldiniai, bijantys tarti neigiamą žodį prieš jį, bet ir pats Vokietijos diktatorius.
Planas būtų tapęs logistine katastrofa dėl nacių jūrinio nepasiruošimo. Lyginant su britų karališkuoju laivynu, vokiškasis buvo vairuotojas su klevo lapu. Naciai neturėjo patirties su laivyba ir jų jūros inventorius buvo ženkliai menkesnis už britų. 138’000 savo pėstininkų šie būtų transportavę su upėse skirtomis plaukti baržomis. Vokietijos valdyba nustatė laiko rėžius (liepos 15d. – rugsėjo 15d.), per kuriuos privalėjo ištestuoti turimą įrangą atakai iki kol pradėtų trumpėti dienos. Tačiau nei vienas jų nepavyko.
Pakirtus Angliją nukentėtų ne tik sąjungininkų pajėgos, bet ir visa Europa, dėl to britai ruošėsi galimai atakai dislokuojant karinius padalinius pietuose. Net jeigu ir naciai būtų perkėlę savo kariškius į pietų Angliją, jiems būtų reikėję tiekti atsargas, kurias britų laivynas greitai pažabotų.
Planas buvo absurdiškai nerealistiškas: karališkosios britų oro pajėgos turėtų būti neutralizuotos, laivynas ir kiti pagalbiniai padaliniai sunaikinti minų, o oras privalėjo būti nepriekaištingas, kas rudens sezono metu yra neįmanoma dėl Lamanšo sąsiaurį skalaujančių audrų. Naciai visiškai neturėjo galimybės įvykdyti šią ataką ir visas planas įgytų atvirkštinį Dunkirko scenarijų, kur Vermachto kariškius būtų tekę gelbėti iš pietų Anglijos.