1955 m. rugpjūčio mėn., 14-metis paauglys iš Čikagos, Emmett Till, lankė giminaičius Misisipėje. Jaunuolis sustojo turguje. Ten jis susidūrė su baltaode moterimi Carolyn Bryant. Nebuvo žinoma, ar jaunuolis flirtavo su moterimi, ar paprastai šnekučiavos. Praėjus 4d., Bryant vyras Roy ir jo pusbrolis J.W. Milam, sužinoję, kad tarp jo žmonos ir berniuko buvo kontaktas, šie pagrobė 14-metį iš namų ir nužudė.

Tai nebuvo TIK žmogžudystė. Berniuko kūnas buvo išniekintas neapykantos išsiliejimu, kuri įsišaknijo per daugelį dešimtmečių. Vyrai berniuką sumušė, nušovė, aprišo spygliuota viela ir prie kaklo pritvirtinę 35kg sveriantį metalinį ventiliatorių, paskandino upėje.

Vykstant berniuko laidotuvėms, jo mama paprašė kai ko netradiciško – ji norėjo, kad karstas būtų praviras visos ceremonijos metu. Ji troško, kad visi civilinių teisių lyderiai pamatytų ką šie padarė jos vaikui. Emmett mama pakvietė fotografą David Jackson, kad šis nufotografuotų jos sūnaus išniekintą kūną. Nuotraukos pradėjo cirkuliuoti „Jet“ žurnale, kuris buvo skirtas šviesti visuomenę apie rasinę segregaciją JAV pietuose. Ilgai netrukus, „Look“ bei „LIFE“ žurnalai pradėjo kalbėti apie berniuko žmogžudystę. Nuotraukos paskatino net ir baltaodžius kitose JAV dalyse sunerimti bei atkreipti dėmesį į problemą.

Teismo rūmuose susirinko per 600 žmonių ir šie tapo perpildyti. Nusikaltimą įvykdę vyrai prisipažino pagrobę vaiką, bet jiems buvo atmesti žmogžudystės kaltinimai. Nesugebėjimas patraukti atsakomybėn už Emmett žmogžudystę, tik pagilino žaizdą berniuko tėvų širdyse. Tačiau po 6 dešimtmečių Carolyn Bryant pripažino melavusi, kad Emmett su ja flirtavo.

Gaila, kad visuomenėje trūko švietimo, kuris būtų išugdęs žmones padėti vienas kitam bei gerbti vienas kitą. Tie, kas nesimoko istorijos yra linkę ją kartoti. Žiaurių vizualų viešinimas neturėtų būti nepriimtinas, nes jis pradeda atvesti žmones į protą, skatina mąstyti kaip mes elgiamės vienas su kitu. Tik tokių viešinimų deka galime džiaugtis nors kiek pasikeitusia visuomene.