DOMINIKONŲ GATVĖ

Share on facebook
Share on linkedin
Share on reddit
Share on facebook
Share on linkedin
Share on reddit

šlapelių knygyno istorija

Dominikonų gatvėje esantis Šv. Dvasios vienuolynas savo didingu interjeru smarkiai užgožia kultūriškai svarbų pastatą – Šlapelių knygyną, kuris lavino lietuvius skaityti gimtaja kalba atgavus spaudą nuo 1906 m. iki pat 1946 m.

ĮVYKIS PASKATINĘS KNYGYNO ĮKŪRIMĄ

Pasibaigus 1863 – 1864 metų sukilimui prieš Rusijos imperiją, Lietuvos identitetą pradėta naikinti uždraudžiant lietuvišką spaudą, iš mokyklų pašalinama lietuvių kalba. Nors iš Rusijos imeprijos gniaužtų Lietuva pilnai išsivaduoja 1918 metais, dar 1904 metais spaudos draudimas buvo panaikintas.

KNYGYNO ĮKŪRIMAS IR KONKURENCIJA

Sutuoktiniai Jurgis ir Marija Šlapeliai 1906 metais Dominikonų g. 11 įkūrė “Šlapelių knygyną”. Knygyno įkūrimas susijęs su spaudos atgavimu 1904 metų pavasarį, kai Vilniuje viena po kitos kūrėsi įvairios draugijos, į tėvynę pradėjo grįžti inteligentai, steigėsi laikraščių redakcijos, pirmosios leidyklos ir spaustuvės, atsidarė knygynai.

Šlapelių knygynas konkuravo su J.Zavadskio bei P. Vileišio „Vilniaus žinių“ knygynais. Tiesa, Šlapelių knygynas sėkmingai atlaikė konkurenciją, nes šis ne tik prekiavo knygomis ir kitais spaudiniais, bet leido knygas skolintis į namus, užsiėmė knygų, atvirukų, informacinių leidinėlių leidyba, palaikė ryšius su auditoriais ir leidėjais, mokslo ir mokymo įstaigomis.

Marija Šlapelienė jau turėjo darbinės patirties knygyne ir kontaktus su visais knygų leidėjais. Jiems visiems buvo išsiutinėtas kreipimasis, kuriame išdėstytas naujojo knygyno tikslas – skleisti lietuvišką knygą ir šviesti žmones. Jau po kelerių metų Šlapeliai buvo užmezgę ryšius su visais lietuviškų knygų leidėjais ir gaudavo visą leidžiamą literatūrą. Daug Amerikos knygynų ir laikraščių redakcijų siuntė knygas ir laikraščius Šlapeliams

Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus archyvo nuotr. 1931 m.
Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus archyvo nuotr. 1931 m.

VOKIEČIŲ OKUPACIJA

1915 m. rugsėjo 15 d. Vilnių okupavus vokiečiams buvo apribotas parduotuvių darbo laikas, knygynas buvo “užbombarduotas” įvairiais mokesčiais, knygų prekybai reikėjo gauti cenzūros leidimą, knygyne padaryta krata. 1919 metų sausio pradžioje į Vilnių įsiveržę lenkų legionieriai paskelbė savo valdžią, buvo įsakyta likviduoti knygyną, palikti patalpas. Greitai Vilnių užėmė Rusijos kariuomenė. Duotas nurodymas padaryti visų knygų sąrašą, knygynas buvo užantspauduotas – niekas neturėjo teisės ten įeiti. Balandžio viduryje – vėl lenkų valdžia Vilniuje. Nors M.Šlapelienė grįžo į knygyną, suvaržymų netrūko. Darbo sąlygos buvo nepavydėtinos, o Šlapelienės knygynas ne tik prekiavo, bet kaip ir anksčiau užsiėmė leidyba, naujai atsirandančioms mokymo įstaigoms siuntinėjo knygas – knygų reikėjo besikuriančioms bibliotekoms, draugijoms. Knygų prekyba suintensyvėjo 1918-1920 metais. Kaip pastebi V.Žukas, M.Šlapelienės knygynas „padėjo aprūpinti literatūra pradžios mokyklas, gimnazijas bei jų bibliotekas, prisidėjo prie nepriklausomos Lietuvos švietimo sistemos kūrimo“.

LENKŲ OKUPACIJA

Įsibėgėjantį darbą nutraukė nauja lenkų okupacija. 1920 m. spalio 9 d. L.Želigovskio vedami daliniai užėmė Vilnių ir dalį pietrytinės Lietuvos. Nors darbo ir gyvenimo sąlygos buvo labai sunkios, Šlapelių namai ir knygynas tapo lietuvių susibūrimo vietomis. Visi čia užsukę žmonės rasdavo išmintingą patarimą, materialinę ir dvasinę paramą.

M.Šlapelienės knygyno veikla pagerėjo 1939 metais Vilnių grąžinus Lietuvai. Ano meto spaudoje rašoma, jog, labai išaugus lietuviškų knygų, vadovėlių, žodynų paklausai, knygyno darbuotojos vos spėdavo suktis. Be to, čia buvo pilna turistų, lietuvių karininkų ir kareivių. Juk tai buvo seniausias lietuviškas Vilniaus knygynas.

SSRS OKUPACIJA

1940-ųjų okupacija iš pamatų pakeitė Lietuvos gyvenimą. M.Šlapelienė mažino knygyno apimtį, laukė jo ir namo nacionalizavimo, kurį valdžia likvidavo praėjus parai po J.Šlapelio mirties. bet knygynas vis dar veikė. 1941 m. birželio 24 d. vokiečių kariuomenė užėmė Vilnių. Sunku buvo dirbti karo ir okupacijos sąlygomis.

1944 m. liepos 13-ąją Vilnių užėmė SSRS kariuomenė. M.Šlapelienė dalį knygų atidavė VU Lietuvių kalbos katedrai, dalį parsinešė į butą, didžiausia dalis atiteko Knygų rūmams. 1949 m. liepos 21-ąją M.Šlapelienės knygynas buvo likviduotas. Laiške vaikams, tuo metu gyvenusiems emigracijoje užsienyje, M.Šlapelienė graudžiai aprašė atsisveikinimo su knygynu momentą. Lietuviškas knygynas jai buvo tarsi mylimas žmogus. Ji teisėtai vadinama knygų mylėtoja: „Visko aš išsižadėčiau, viską išmesčiau, tik nė vienos knygos. Jose visas džiaugsmas, nusiraminimas, paguoda, su jomis susieta tiek atsiminimų“.

KREIVAI ŽVELGIANČIOS OKUPACINĖS VALDŽIOS

Knygynas veikė 40 metų. Per tą laiką keitėsi okupacinės valdžios. Tuo metu knygynai, kurie prekiavo tik knygomis, buvo priskirti prie švietimo įstaigų ir atleisti nuo bet kokių mokesčių. Jie atsirado tik 1915 m., kai Vilnių užėmę vokiečiai mokesčius uždėjo absoliučiai visiems prekiaujantiesiems.

Kiekvienai okupacinei valdžiai atrodė, kad šis lietuviškasis židinys nepalankus tuometinėms valdžioms, kad trukdo vykdyti okupantų užmačias. Iš tikrųjų taip ir buvo. Čia susirinkę žmonės ieškojo ne tik knygų. Jie užsukdavo pabendrauti, pasitarti, pasikeisti nuomonėmis, aktualiais to meto politiniais klausimais. Visi buvo maloniai sutinkami, vaišinami arbata. Okupacinės valdžios ne kartą krėtė knygyną, konfiskavo dalį leidinių ir dokumentų. M.Šlapelienei reikėjo didelės savitvardos ir išminties laviruoti, rizikuoti, imtis konspiracijos, siekiant kuo ilgiau išlaikyti knygyną.

KNYGYNO LIKIMAS

Knygyno veikla ir bet kokia leidyba užsibaigė po Antrojo pasaulinio karo. SSRS valdžia, kelerius metus nejudinusi Šlapelienės, 1949 m. pareikalauja skubiai atlaisvinti knygyno patalpas. Vidaus reikalų ministerijos nurodymu Lietuvos knygų rūmai be jokio atlygio perima M. Šlapelienės knygyno likučius. Nesurašytos knygos ir kiti spaudiniai sukraunami į penkis sunkvežimius ir išvežami. Taip 1949 m. liepos 21 d. knygynas buvo likviduotas.

Po kelerių metų buvo paskelbta, kad Knygų rūmai perėmė iš Šlapelių knygyno apie 10 tūkst. leidinių. Dėl šių gautų knygų ir kitų leidinių Knygų rūmai tapo viena didžiausių senosios spaudos saugyklų Lietuvoje.

1. XXI amžius. (2020).  Informacija paimta Gruodžio 23d. 2020, iš http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2006/11/22/zvil_01.html

2. Knygynas – Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus. (2020). Informacija paimta Gruodžio 23d. 2020, iš http://www.slapeliumuziejus.lt/slapeliai-4/knygynas/

error: